Mūsų tikslas – mažinti mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Savo tikslo siekiame šviesdami visuomenę apie tai, kaip užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms, akcentuodami pagrindinius rizikos faktorius bei sveiką gyvenimo būdą.

Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų – vienas didžiausių Europoje. Sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai beveik 2-3 kartus blogesni už Europos Sąjungos vidurkius. 2019 m. Europos komisijos Lietuvos sveikatos būklės apžvalgoje atžymima, jog 2000-2017 m. Lietuvoje tikėtina gyvenimo trukmė gimstant pailgėjo beveik ketveriais metais, tačiau ji buvo viena trumpiausių Europos sąjungoje, besiskirianti 5,2 metais nuo Europos sąjungos vidurkio. Lietuvos vyrų numatoma gyvenimo trukmė 2009 metais buvo 67,1 m., tuo tarpu 2018 m. – 70,9 m., moterų, atitinkamai, 78,6 ir 80,6 m. Lietuvoje moterys vidutiniškai gyvena beveik 10 metų ilgiau nei vyrai. Toks atotrūkis pagal lytį yra antroje vietoje pagal dydį Europos sąjungoje (pirmoje vietoje yra Latvija); jį daugiausiai lemia tai, kad vyrus labiau veikia rizikos veiksniai, įskaitant rūkymą ir pernelyg didelį alkoholio vartojimą. Europos Sąjungos šalyse senbuvėse 2017 metais vyrų mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklis buvo 303/100 tūkst. gyventojų, moterų – 332/100 tūkst. gyventojų, o Lietuvoje Higienos instituto duomenimis tais pačiais metais šis rodiklis buvo daug didesnis: vyrų – 712/100 tūkst. gyventojų, moterų – 868/100 tūkst. gyventojų.

Dažnai miršta darbingo amžiaus, energingi žmonės, daugybė susirgusiųjų lieka invalidais. Neretai mirtis įvyksta staiga, netikėtai. Koronarinė širdies liga Lietuvoje jaunėja. Sergamumas miokardo infarktu didėjo nuo 206 atvejų 100 tūkst. gyventojų 2007 m. iki 298 atvejų 100 tūkst. gyventojų 2018 m. Per pastaruosius dešimt metų įvyko esminių pokyčių gydant ūminį miokardo infarktą ligoninėje. Tai rodo ligoninėje gydyto miokardo infarkto mirštamumo mažėjimas.

Panaršę tarptautinius interneto tinklapius galime palyginti mūsų šalies statistiką: nesileidžiančios Lietuvos mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų kreivės skaudžiai disonuoja su jau kelis dešimtmečius stabiliai krentančiomis žemyn kitų šalių kreivėmis: Švedijos, Suomijos, Šveicarijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir daugelio kitų. Tai vyksta pirminės ir antrinės širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos dėka.

Lietuvos Širdies Asociacija, įgyvendindama pagrindinius tikslus ir uždavinius, aiškina visuomenei apie širdies ir kraujagyslių ligų pavojingumą, išplitimą ir prevenciją bei moko sveikos gyvensenos įgūdžių. Šiai veiklai organizuoti pasitelkia asociacijos informacines platformas, leidinius ir masines informacijos priemones, moko visuomenę būtiniausių įgūdžių, atsiradus pirmiesiems širdies ir kraujagyslių ligų požymiams, suburia širdies ir kraujagyslių ligomis sirgusius ir sergančius pacientus į klubus bei pasitelkia juos, kai iškyla būtinumas paremti šią medicinos sritį.

Taip pat Lietuvos širdies asociacija rūpinasi specialistų mokymu ir tobulinimu, organizuoja konferencijas ir seminarus, ruošia ir platina metodinius bei mokslinius leidinius, bendradarbiauja su tarptautinėmis ir užsienio šalių medicininėmis ir visuomeninėmis organizacijomis.

Lietuvos širdies asociacija prisideda prie kardiologijos mokslo progreso ir aktyviai dalyvauja, kuriant ir įgyvendinant klinikinės kardiologijos vystymosi Lietuvoje programą, kurios iniciatorė yra Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija.