KORONARINĖ ŠIRDIES LIGA IR JOS PAPLITIMAS
PROBLEMOS AKTUALUMAS LIETUVOJE
Nors gyvenimo trukmė ilgėja, tačiau pasaulyje mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičius išlieka didelis ir daug kur netgi didėja. Jokios kitos gyvybei pavojingos ligos nėra tiek paplitusios ir taip brangiai visuomenei kaštuojančios, kaip kardiovaskulinės (KV), kuriomis sergantieji dažniausiai nuo šių ligų ir miršta.
Šiandien nemažėjančios širdies bei kraujagyslių ligos yra viena skaudžiausių problemų Lietuvoje. Dėl šių ligų mūsų šalyje kasmet įvyksta didesnė pusė visų mirčių.
Europos kardiovaskulinių ligų prevencijos nuorodose (parengtose 2003 m. ir atnaujintose 2007 m.) Europos valstybės skirstomos į dvi grupes: mažos rizikos ir didelės rizikos (pagal sergamumo ir mirtingumo rodiklius). Mažos rizikos šalims priskirtos: Belgija, Prancūzija, Graikija, Italija, Liuksemburgas, Ispanija, Šveicarija ir Portugalija. Kitos Europos valstybės priklauso didelės rizikos zonai (Lietuva taip pat). Lietuvoje, kaip ir daugelyje didelės rizikos šalių, aterosklerozė ir jos sukeliamos kardiovaskulinės sistemos ligos įgavo sunkiai valdomos epidemijos mastą nežiūrint moderniausių diagnostikos ir gydymo priemonių
Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo koronarinės širdies ligos, insulto – vienas didžiausių Europoje, kardiovaskulinio sergamumo ir mirtingumo rodikliai beveik 2-3 kartus blogesni už Europos Sąjungos vidurkius. Lietuvos vyrai gyvena trumpiausiai Europos Sąjungoje, jų vidutinė gyvenimo trukmė 11 metų mažesnė nei vyrų senosiose Europos Sąjungos valstybėse. Lietuvoje skirtumas tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės 13 metų. Tai pats didžiausias skirtumas Europos Sąjungoje. Lietuvos vyrų numatoma gyvenimo trukmė 2007 metų buvo 64,87 m., moterų – 77,7 m. Europos Sąjungos šalyse senbuvėse 2007 metais vyrų mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklis buvo 252/100 tūkst. gyventojų, moterų – 166/100 tūkst. gyventojų, o Lietuvoje tais pačiais metais šis rodiklis buvo daug didesnis: vyrų – 744/100 tūkst. gyventojų, moterų – 419/100 tūkst. gyventojų.
Dažnai miršta darbingo amžiaus, energingi žmonės, daugybė susirgusiųjų lieka invalidais. Neretai mirtis įvyksta staiga, netikėtai. Koronarinė širdies liga Lietuvoje jaunėja. Sergamumas miokardo infarktu didėjo nuo 42 atvejų 100 tūkst. gyventojų 1980 m. iki 206 atvejų 2007 m. Per pastaruosius dešimt metų įvyko esminių pokyčių gydant ūminį miokardo infarktą ligoninėje. Tai rodo ligoninėje gydyto infarkto mirštamumo mažėjimas.
Panaršę tarptautinius interneto tinklapius galime palyginti mūsų šalies statistiką: nesileidžiančios Lietuvos kardiovaskulinio mirtingumo kreivės skaudžiai disonuoja su jau kelis dešimtmečius stabiliai krentančiomis žemyn kitų šalių kreivėmis: Švedijos, Suomijos, Šveicarijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir daugelio kitų. Tai vyksta pirminės ir antrinės prevencijos dėka.
KITŲ PASAULIO ŠALIŲ PATIRTIS
Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje vadinamos industrializacijos ligomis. Per pastaruosius 200 metų dramatiškai pasikeitė žmonių gyvensena: “pagerėjo” mityba – maiste padaugėjo riebalų, cholesterolio, druskos, suintensyvėjo rūkymas, gerokai sumažėjo fizinis aktyvumas. Pirmojoje 20-ojo amžiaus pusėje širdies ir kraujagyslių ligų sparčiai gausėjo daugumoje industrializuotų Vakarų kraštų: mirtingumas nuo šių ligų padidėjo maždaug nuo 125 iki 400/100 tūkst. gyventojų. Tuomet buvo pradėti populiaciniai tyrimai, kurių metu ištirtos ir nustatytos širdies ir kraujagyslių ligų priežastys. Pirmą kartą buvo suformuluota rizikos veiksnių koncepcija. Buvo sudarytos nacionalinės cholesterolio, padidėjusio kraujospūdžio mokymo programos ir t. t. Tai davė rezultatų: nuo 1970 iki 1985 m. mirtingumas nuo minėtų ligų sumažėjo net iki 50 proc. tokiose šalyse kaip JAV, tuo tarpu Rytų Europos šalyse, kur veiksmingų priemonių nebuvo imtasi, mirtingumas padidėjo daugiau kaip 70 proc.
Nuo 1960 metų JAV pradėta kova su rizikos veiksniais, sukurtos ir įdiegtos nacionalinės programos. To pasėkoje JAV per 30 metų mirčių nuo koronarinės širdies ligos (KŠL) sumažėjo 40%, nuo cerebrovaskulinės ligos – 50%. Tarkim, standartizuotas vyrų mirtingumo rodiklis 100000 gyventojų nuo 542 (1980 metais) sumažėjo iki 266 (2000 metais). Mirtingumo sumažėjimą nulėmė prevencinės priemonės: 47% – antrinė prevencija (revaskuliarizacinės procedūros, pasikeitusi ūminių koronarinių sindromų gydymo taktika), 44% – pirminė prevencija (lipidų korekcija – 24%, kraujospūdžio normalizavimas – 20%, rūkymo metimas – 12%, fizinio aktyvumo padidėjimas – 5%. Rizikos faktorių koregavimo teigiamą poveikį veikė neigiamai: kūno masės padidėjimas – 8%, cukrinio diabeto padažnėjimas – 10%. Dažnai cituojamas Šiaurės Karelijos (Suomija) pasiekimas: mirčių nuo KŠL tarp vidutinio amžiaus vyrų sumažėjo 75%. Tai didžiąją dalimi buvo pasiekta modifikuojant paprastus rizikos veiksnius: arterinę hipertenziją, dislipidemiją, rūkymą.
Kitų šalių patirtis rodo, kad galima apsisaugoti nuo koronarinės širdies ligos ir prailginti gyvenimą jau susirgusiems ja. Tam reikia įsigilinti į ligos prigimtį, žinoti ją skatinančius veiksnius ir su jais atkakliai kovoti. Atlikta daugybė tyrimų, kuriais įrodyta, jog aterosklerozės progresavimą galima sustabdyti, o koronarinę širdies ligą priversti atsitraukti. Neverta nuliūsti ir jau patyrusiems širdies infarktą: įveikus rizikos veiksnius, galima visai išvengti krūtinės anginos priepuolių pasikartojimo. Kuo daugiau žinosite apie ligos priežastis ir būdus jas įveikti, tuo bus geresni rezultatai.
Koronarinė širdies liga. Rizikos veiksniai, klinikiniai simptomai ir gydymas. / Žaneta Petrulionienė – Vilnius: UAB „Vaistų žinios”, 2010 m.
