[vc_row][vc_column][vc_column_text]
[/vc_column_text][vc_tta_accordion active_section=”199″ collapsible_all=”true”][vc_tta_section title=”Misija” tab_id=”1585081081698-c0fd6415-aec0″][vc_column_text]Mūsų tikslas – mažinti mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Savo tikslo siekiame šviesdami visuomenę, kaip užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms akcentuodami esminius rizikos faktorius bei sveiką gyvenimo būdą.
Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo koronarinės širdies ligos, insulto – vienas didžiausių Europoje, kardiovaskulinio sergamumo ir mirtingumo rodikliai beveik 2-3 kartus blogesni už Europos Sąjungos vidurkius. Lietuvos vyrai gyvena trumpiausiai Europos Sąjungoje, jų vidutinė gyvenimo trukmė 11 metų mažesnė nei vyrų senosiose Europos Sąjungos valstybėse. Lietuvoje skirtumas tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės 13 metų. Tai pats didžiausias skirtumas Europos Sąjungoje. Lietuvos vyrų numatoma gyvenimo trukmė 2007 metų buvo 64,87 m., moterų – 77,7 m. Europos Sąjungos šalyse senbuvėse 2007 metais vyrų mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklis buvo 252/100 tūkst. gyventojų, moterų – 166/100 tūkst. gyventojų, o Lietuvoje tais pačiais metais šis rodiklis buvo daug didesnis: vyrų – 744/100 tūkst. gyventojų, moterų – 419/100 tūkst. gyventojų.
Dažnai miršta darbingo amžiaus, energingi žmonės, daugybė susirgusiųjų lieka invalidais. Neretai mirtis įvyksta staiga, netikėtai. Koronarinė širdies liga Lietuvoje jaunėja. Sergamumas miokardo infarktu didėjo nuo 42 atvejų 100 tūkst. gyventojų 1980 m. iki 206 atvejų 2007 m. Per pastaruosius dešimt metų įvyko esminių pokyčių gydant ūminį miokardo infarktą ligoninėje. Tai rodo ligoninėje gydyto infarkto mirštamumo mažėjimas.
Panaršę tarptautinius interneto tinklapius galime palyginti mūsų šalies statistiką: nesileidžiančios Lietuvos kardiovaskulinio mirtingumo kreivės skaudžiai disonuoja su jau kelis dešimtmečius stabiliai krentančiomis žemyn kitų šalių kreivėmis: Švedijos, Suomijos, Šveicarijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir daugelio kitų. Tai vyksta pirminės ir antrinės prevencijos dėka.
Lietuvos Širdies Asociacija, įgyvendindama pagrindinius tikslus ir uždavinius, aiškina visuomenei apie širdies ir kraujagyslių ligų pavojingumą, išplitimą ir prevenciją bei moko sveikos gyvensenos įgūdžių. Šiai veiklai organizuoti pasitelkia LŠA struktūras, leidinius ir masines informacijos priemones, moko visuomenę būtiniausių įgūdžių, atsiradus pirmiesiems širdies ir kraujagyslių ligų požymiams, suburia širdies ir kraujagyslių ligomis sirgusius ir sergančius pacientus į klubus bei pasitelkia juos, kai iškyla būtinumas paremti šią medicinos sritį.
Taip pat LŠA rūpinasi specialistų mokymu ir tobulinimu, organizuoja konferencijas ir seminarus, leidžia ir platina metodinius bei mokslinius leidinius, ruošia, leidžia ir platina periodinį LŠA leidinį, bendradarbiauja su tarptautinėmis ir užsienio šalių medicininėmis ir visuomeninėmis organizacijomis.
Lietuvos širdies asociacija prisideda prie kardiologijos mokslo progreso ir aktyviai dalyvauja kuriant ir įgyvendinant klinikinės kardiologijos vystymosi Lietuvoje programą, kurios iniciatorė yra Sveikatos apsaugos ministerija.[/vc_column_text][/vc_tta_section][vc_tta_section title=”LŠA istorija” tab_id=”1585081081715-5f5aab5f-254e”][vc_column_text]LŠA buvo įsteigta 1994 09 09, prof. A.Laucevičiaus bei JAV kardiologo prof. R.Nemicko iniciatyva.
Lietuvos širdies asociacija yra visuomeninė nepelno siekianti organizacija, dirbanti labdaros pagrindais.
Šiuo metu LŠA yra visuomeninė organizacija, kuri savo veiklą vysto visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, turėdama 6 savo skyrius: Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos bei Alytaus.
LŠA yra Tarptautinės kardiologijos draugijos bei federacijos, Pasaulinės širdies federacijos (World Heart Federation), Europos širdies tinklo (European Heart Network) ir Šiaurės šalių širdies tinklo (Nordic Heart Union) narė.[/vc_column_text][/vc_tta_section][vc_tta_section title=”LŠA įstatai” tab_id=”1585081374572-88918f53-ce1c”][/vc_tta_section][vc_tta_section title=”LŠA garbės nariai” tab_id=”1585081449270-999af270-b225″][vc_column_text]
Lietuvos širdies asociacijos Garbės nariai (1995 – 2010 m.):
- Audrius Aidietis
- David Antoniucci (Italija)
- Algimantas Blažys
- Jurgis Brėdikis
- Enno Budriot (Vokietija)
- Andrejs Erglis (Latvija)
- Yonathan Hasin (Izraelis)
- Ginta Kamzola (Latvija)
- Petras Katauskas
- Aleksandras Laucevičius
- Pranas Grybauskas
- Enrique Gurfinkel (Argentina)
- Vaclovas Jurkuvėnas
- Algimantas Marcinkevičius
- Vita Elžbieta Metrikienė
- Rimgaudas Nemickas (1930-2010)
- Marco Noc (Slovėnija)
- Juozas Olekas
- Aldona Petronienė
- Krishnan Ramanathan (Kanada)
- Vytautas Jonas Sirvydis
- Romualdas Stankevičius
- Eliyah Stoupel (Izraelis)
- Jurgis Sutkus
- Holger Thiele (Vokietija)
- Marco Tubaro (Italija)
- Giedrius Uždavinys
- Donatas Antanas Vasiliauskas
- Petras Zabiela
- Raimondas Aleksandras Zaluba (1938-2008)
- Vida Žvironaitė
Lietuvos širdies asociacijos Garbės nariai – rėmėjai (1995 – 2010 m.):
- Saulius Arvasevičius, UAB „Alio” generalinis direktorius
- Rolandas Barysas, dienraščio „Verslo žinios“ vyr. redaktorius
- Kęstutis Čereška, UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ generalinis direktorius
- Stanislovas Danisevičius, UAB „TASSA Baltic“ direktorius, futbolininkas
- Vytautas Juozapaitis, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas, dainininkas
- Eglė Juozapaitienė, Vilniaus kolegijos Menų fakulteto lektorė, moterų ansamblio „Eglė“ vadovė
- Irena Karsokienė, dešimtmetės Balio Dvariono muzikos mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui
- Donatas Katkus, Šv. Kristoforo kamerinio orkestro dirigentas
- Angelė Kiliuvienė, laidų vedėja
- Vytautas Markevičius, radijo laidų vedėjas, žurnalistas
- Rūta Mikelkevičiūtė, televizijos laidų vedėja
- Remigijus Trusevičius, UAB “Print“ direktorius
- Vytenis Labanauskas, VVDK viceprezidentas, Sveikatos ir medicinos informacijos agentūros vadovas
- Judita Leitaitė, dainininkė
- Audrius Siaurusevičius Lietuvos radijo ir televizijos vadovas, žurnalistas
- Raimundas Voiška, Pfizer Luxembourg SARL filialo Lietuvoje vadovas
- Laimutė Ona Užkuraitienė, dešimtmetės Balio Dvariono muzikos mokyklos direktorė
[/vc_column_text][/vc_tta_section][vc_tta_section title=”LŠA metų kardiologai” tab_id=”1585081529751-2a809791-cd6f”][/vc_tta_section][vc_tta_section title=”LŠA nariai” tab_id=”1585081591237-8bf89821-f879″][vc_column_text]
- Vilniaus ir Alytaus skyriai – 397 nariai
- Klaipėdos skyrius – 11 narių
- Šiaulių skyrius – 20 narių
- Panevėžio skyrius – 15 narių
- Kauno skyrius – 242 nariai
Viso: 685 LŠA nariai
(Pagal turimus 2010 m. liepos 21 dienos duomenis).
Dėl klausimų, susijusių su naryste LŠA bei norint gauti tikslius LŠA narių sąrašus, prašome kreiptis el. paštu [email protected].
[/vc_column_text][/vc_tta_section][/vc_tta_accordion][/vc_column][/vc_row]