Lėtinė mieloleukemija yra 1 iš 4 leukemijos – kraujo vėžio tipo – rūšių. Graikiškai leuco reiškia baltas: pavadinimas žymi, kad piktybinį susirgimą sukelia baltosios kraujo ląstelės.
„Sveiko žmogaus organizme ląstelių dalijimasis ir dauginimasis yra kontroliuojamas, tačiau lėtinės mieloleukemijos atveju ši funkcija yra sutrikusi ir kaulų čiulpuose pradeda nekontroliuojamai daugintis kamieninės ląstelės.
Jos plinta į kraują, gali pasiekti kitus organus – dažniausiai išplinta į kepenis ir blužnį. Kai liga pažengia toliau, piktybinės kaulų čiulpų ląstelės išstumia sveikos kraujodaros ląsteles ir todėl kraujyje galime matyti kitų normalių kraujo ląstelių, ypač eritrocitų, trūkumą“, – pasakojo VUL Santaros klinikų gydytoja hematologė Ilma Tavorienė.
Lėtinė mieloleukemija įprastai pasireiškia vyresnio amžiaus pacientams, vidutinis amžius diagnozės metu yra 60 metų ir tarp vaikų liga pasitaiko ypač retai. Lietuvoje lėtinės mieloleukemijos diagnozę kasmet išgirsta apie 30–40 pacientų. Iš biologijos pamokų žinome, kad normalioje žmogaus ląstelėje yra 23 poros choromosomų. Kai žmogus serga lėtine mieloleukemija organizme aptinkama, nenormali „Filadelfijos chromosoma“.