MIOKARDO INFARKTAS

Krūtinės anginos priepuoliui užtrukus ilgiau nei 20 minučių, įtariamas miokardo (širdies raumens) infarktas. Tai prasideda tuomet, kai nestabiliai plonasienei aterosklerozinei plokštelei įplyšus, ties įtrūkimu pradeda formuotis trombas. Jeigu koronarinė arterija užsikemša trombu nevisiškai – išsivysto lengvesnis infarktas be Q bangos elektrokardiogramoje. Jeigu  įvyksta kraujagyslės okliuzija, t.y. visiškas užsikimšimas trombu, tam tikra širdies raumens dalis visai nebegauna kraujo ir apmiršta. Įvyksta infarktas su Q banga elektrokardiogramoje. Dažniausiai spindį užtveria prie plyšusios aterosklerozinės plokštelės susidaręs trombas.

Miokardo infarkto požymiai

Kuomet širdies raumuo nepakankamai aprūpinamas krauju, atsiranda miokardo infarktą rodančių simptomų:

  • Spaudimo, plėšimo, veržimo jausmas arba skausmas už krūtinkaulio, kairėje arba dešinėje krūtinės ląstos pusėje;
  • Skausmas gali plisti į kaklą, žandikaulį, rankas, pečius, nugarą, duobutės sritį;
  • Skausmo trukmė nuo 20 min. iki kelių valandų;
  • Skausmą gali išprovokuoti neįprastai didelė fizinė arba emocinė įtampa;
  • Skausmas neišnyksta pavartojus nitroglicerino;
  • Gali būti dusulys, pykinimas, vėmimas, prakaitavimas, širdies plakimas, baimė, neišvengiamos mirties jausmas, sąmonės netekimas.

Atsiradus bent vienam iš šių simptomų, būtina kreiptis į gydytoją arba skambinti 112.

Iki atvyks gydytojas, reiktų išgerti tabletę aspirino ir sučiulpti nitroglicerino tabletę arba papurkšti nitratų aerozolio po liežuviu, skirti nuskausminamųjų, jeigu reikia – mažinti per aukštą kraujospūdį ar per dažną pulsą. Kuo mažiau laiko bus praėję nuo skausmų pradžios, tuo didesnė tikimybė atverti kraujagyslę ir išsaugoti širdies raumenį. Taip išgelbstima ligonio gyvybė, išvengiama invalidumo.
Jeigu kadaise miokardo infarktas būdavo gydomas tik lovos režimu ir skausmą malšinančiais vaistais, tai dabar taikomos efektyvios priemonės širdies raumeniui išgelbėti, skubiai atveriant užsikimšusią kraujagyslę. Kraujotaka atkuriama į veną lašinant trombus tirpdančius vaistus – trombolitikus arba užsikimšusią koronarinę arteriją rentgeno operacinėje skubiai išplečiant specialiu balionėliu. Tai vadinama perkateterine angioplastika (PTKA). Vis dažniau perkateterinės procedūros metu į arteriją įvedami pliko metalo arba vaistais dengti stentai.
Po kraujagyslės atvėrimo skiriami antitromboziniai, kraujospūdį, kraujo lipidus mažinantys vaistai, kiti širdies raumenį apsaugantys preparatai.

Miokardo infarkto profilaktika

Miokardo infarktas yra viena iš tų ligų, nuo kurių neretai galima apsisaugoti. Miokardo profilaktiką sudaro:

  • Rizikos veiksnių koregavimas
  • Medikamentinė profilaktinė (cholesterolį ir trombozę mažinantys vaistai)

Miokardo rizikos veiksniai yra:

  • Aukštas kraujospūdis;
  • Padidėjęs cholesterolio kiekis;
  • Rūkymas;
  • Diabetas;
  • Amžius;
  • Vyriška lytis;
  • Paveldėjimas;
  • Nutukimas;
  • Mažas fizinis aktyvumas;
  • Menopauzė.

REKOMENDUOJAME PASKAITYTI  DR. OLIVIJOS GUSTIENĖS PARENGTĄ INFORMACIJĄ:

Kai kurių miokardo infarkto rizikos veiksnių koreguoti negalime, pvz. didėjančio amžiaus arba paveldimumo. Tačiau daugelį rizikos veiksnių galime paveikti: tinkamai gydyti padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, cukrinį diabetą, nerūkyti, vengti viršsvorio, mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, propaguoti fizinį aktyvumą ir judrų gyvenimo būdą.

Parengta pagal: Koronarinė širdies liga. Rizikos veiksniai, klinikiniai simptomai ir gydymas. / Žaneta Petrulionienė – Vilnius: UAB „Vaistų žinios”, 2010 m.